- knia
- v (-de, -t) PROV rycka av gräs, rycka upp gräs
Clue 9 Svensk Ordbok. 2015.
knia
Look at other dictionaries:
kniaukė — sf. (1) 1. T.Ivan zool. kuosa, kovukas (Coloeus monedula): A matai, kiek kniaukių! Švnč. ^ Po ligos atsikėlė kūda kaip kniaukė Dkšt. | Eik jau tu, kniauke! (pasakyta mažai mergaitei) Lp. 2. scom. labai sulysęs, nusibaigęs žmogus: Kas su tokia… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaubti — kniaubti, ia, ė, kniaũbti 1. tr. narinti, lenkti, kišti galvą į ką veidu žemyn: Mažonis vartėsi nuo šono ant šono, kniaubė suprakaitavusį veidą pagalvėn J.Avyž. Kniaubiau galvą į priegalvį, bet miegas neėmė Skr. | refl. prk.: Miežiai dar… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniau — interj., kniaũ 1. miau (katės balsas): Bernas paskavoj[o] žu kampo ir, nuduodamas katiną, ėmė kniaukti: kniau kurniau, kniau kurniau Rod. 2. kau (patrankos sviedinio kaukimui reikšti): Kniau u u sukniaukė ties galvomis sviedinys rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kniauti — kniauti, ja ( na), kniovė 1. intr. J kniaukti, miaukti. 2. tr. mušti, barti: Jis kniovė mane J.Avyž. Ką tu čia dabar kniauji tuos mažus vaikus?! Klov. Tėvokui šito tiktai ir reikia – tuoj prigriebia tave, kniauja, kamantinėja J.Balt. | refl.: Tai … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaukt — interj., kniaũkt Grž 1. katės kniaukimui nusakyti: Katytė kniaukt rėkia lakti Grž. 2. zvimbimui, kaukimui nusakyti: Kniaũkt – kulkos lėkė per stogą, o kitos ir sproginėjo Lnk … Dictionary of the Lithuanian Language
kniauktelėti — kniauktelėti, ėja, ėjo intr. DŽ 1. kiek sukniaukti: Užmyniau katei ant uodegos, tai kad kniauktelėjo Gs. Nesavu balsu kniauktelėjusi kačiukė šoko prunkšdama pro atvirą langą Šlč. 2. kaukštelėti: Kniauktelėjo jam į pakaušį akmenelis Dr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniauras — sm. užsidarėlis, atsiskyrėlis: Iš Antano amžinas kniauras – nei anas svečių prašo, nei pas kitus eina Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaukintis — kniaukintis, inasi, inosi J darytis šykščiam … Dictionary of the Lithuanian Language
kniauktelėjimas — sm. (1) → kniauktelėti 1: Tylą suardė graudus katės kniauktelėjimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaukterėti — kniaukterėti, ėja ( ia), ėjo; Ser žr. kniauktelėti 1: Martynui kačiuką paėmus į rankas, motina katė atsistojo, kelis kartus kniaukterėjo I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
